Geležinkelių transporto infrastruktūra visose Baltijos šalyse buvo išvystyta prasčiausiai, ji neatitiko šiuolaikinių reikalavimų, geležinkeliai čia buvo nutiesti naudojant rusišką geležinkelio vėžės standartą. Visa tai varžė prekybą ir susisiekimą su Vakarų Europos šalimis, todėl susisiekimas ir krovinių gabenimas geležinkeliais stagnavo, palyginti su kitomis transporto rūšimis. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą tai neabejotinai pasikeis.

„Mitnija“, kartu su bendrove „Kauno tiltai“, įgyvendino vieną didžiausių ir reikšmingiausių geležinkelių transporto projektų regione. Tai tarptautinis geležinkelių transporto projektas „Rail Baltica“, nauja europine vėže sujungsiantis Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, – Helsinkį.

2015 m. rudenį baigėme pirmojo europinės vėžės geležinkelio ruožo nuo Šeštokų iki Marijampolės tiesimą, rekonstrukciją ir modernizavimą.

Mes nutiesėme daugiau nei 70 km geležinkelio kelio, taip pat rekonstravome ir modernizavome Marijampolės ir Šeštokų geležinkelio stotis bei Marijampolės–Šeštokų tarpstotį. Be to, įrengėme 18 iešmų komplektų, 3 skirtingas bėgių sankirtas, 31 pralaidą, 4 dviejų eismo juostų tiltus, daugiau nei 5 km triukšmą slopinančių sienučių, beveik 800 m atraminių sienučių, 10 pervažų, 4 viadukus ir vieną požeminę pėsčiųjų perėją Marijampolės geležinkelio stotyje.

Iš penkių pagrindinių rangovų, įgyvendinančių šį tarptautinį projektą, „Mitnijos“ ir „Kauno tiltų“ atliekamų darbų vertė projekte buvo didžiausia. Bendrovės nutiesė net trečdalį „Rail Baltica“ projekte numatytų geležinkelio kelių – 34,5 km naujos 1435 mm europinės vėžės ir rekonstravo 36 km senosios 1520 mm vėžės kelių.

„Rail Baltica“ neabejotinai pakeis ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos transporto sistemas, suteiks neribotas galimybes gyventojams ir verslui. Baltijos šalių geležinkelių sistemos pagaliau bus integruotos į bendrą ES geležinkelių transporto sistemą ir leis greičiau, patogiau keliauti, dar aktyviau prekiauti su kitomis ES šalimis, skatins šalių ekonomikos plėtrą ir dar glaudesnę integraciją.

Įgyvendinus visą „Rai Baltica“ projektą, Lietuva taps dviejų transeuropinio tinklo geležinkelio koridorių – Baltijos–Adrijos ir Šiaurės jūros–Baltijos – dalimi.